Aleksėndra Stolginskis

Aleksėndra Stolginskis (lt: Aleksandras Stulginskis. 18851969 m.) bova Lietovuos terpokarė puolėtėnis vēkies, Lietovuos naprigolnoma akta signatars, ontros Lietovuos prezėdėnts.

Aleksėndra Stolginskis

Biuograpėjė taisītė

Gėmė ons 1885 metās vasarė 26 dėina Kotaliu kaimė, Žemaitėjuo. Bova 12 vāks šeimuo.

Muokies Kaltėnienu liaudėis muokīkluo, metus dėrba Kaltėnienu valstiaus raštėninka padiejiejo. 1904 metās bėngė Lėipuojės gimnazėjės ketorės klasės, a 1908 metās bėngė Žemaitiu konėgū semėnarėjė Kaunė. Metus tuobolėnuos Insbruka onėversėtetė teoluogėjės pėliuosuopėjės fakoltetė. Atsisakė īšvėntėnėma i konėgus. Muokės Halės onėversėteta žemės ūkė ėnstėtotė, katrou pabongė 1913 metās.

Bėngė̄s muokslus grīža i Lietova ė bova paskėrts Traku apskrėtėis Alītaus rajuonėnio agruonomo.

Pėrmuojė pasaulėnė kara metās bova Lietoviu draugėjės nukentiejosėm nu kara šelptė vėins ėš vaduovu Vėlniou. Diestė gomtuos muokslus lietoviu gimnazėjuo, vadovava Lietoviu pedaguogėnėms korsams. Bova Vėlniaus daržū steigies.

1917 metās siejės 18-22 dėinuom dalīvava Lietoviu kuonferencėjuo Vėlniou. Ėšrinkts i Lietovuos tarība. 1918 metu vasarė 16 dėina pasirašė Lietovuos naprigolnoma akta. Vaduovava valstībės tarības tremtėniu ė baliuosiu gražėnėma kuomėsėjē.

I M. Sleževėčė mėnėstru kabėnetė bova mėnėstros ba puortpėlė.

II P. Duovīdaitē Mėnėstru kabėnėtė mėnėstra pėrmėninka pavaduotuos, vėdaus rēkalu, maitėnėma ė vėišūju darbū mėnėstros.

IV M. Sleževėčė Mėnėstru kabėnėtė iej žemės ūkė i valstībės tortū mėnėstra rieda.

1919 metu vėins ėš Ūkė banka steigieju.

Steigiamuojė seima narīs, pėrmėninks ėr ēnontis prezėdėnta parēgas.

I Seims ana ėšrinka Lietovuos Respoblėkas prezėdėnto, tuoms pat parēguoms perrinkts ī Seimė. īI Sėimė bova anou pėrmėninks.

1927 metās pasitraukė ėš puolėtėnė gīvenėma, tvarkė sava ūki Juokūbava dvarė. 1926–1941 metās bova P. Dogel gamībėnė ūkė vedies, kuōperatīvu „Lietūkis“, „Lins“ tarību narīs.

1941 metās bėrželė 13 dėina tarību valdiuos sojėmts ėr ėštrėmts ī Krasnojarska krašta Rešiuotu stuoti.

1952 metās bova nūteists kalietė 25 metus, bat pu 2 metu palēsts. Dėrba Komėjės autonuomėnie respoblėkuo sandėlėninko ė kuomandanto Kvitkevas mėškū pramuonės ūkie, agruonomo Pezmaga tarībėnėm ūkie. 1956 metās grīža i Lietova ė dėrbs vīresnioujo muokslėnio bendradarbio Vītienu suodėninkīstės-daržėninkīstės miegėnėmu stuotie 1957–1959 metās.

Vėins Lietoviu krėkštioniu-demuokratu partėjės kūrieju, anuos CK pėrmėninks, Ūkinėnku sājongas kūries ė pėrmėninks.

Redagava „Viensiedi“, „Ūkėninka“.

Mėrė 1969 metās siejės 22 dėina Kaunė.

Bova prīš
{{{prīš}}}
{{{tėtols}}}
{{{metā}}}
Pakaitė
{{{paskiau}}}