Al Kapuonė

Barnis Kenis (1899–1947 m.) – garsos JAV bandėts (gongsteris), geriau žėnuoms kāp Al Kapuonė. Uofėcelē – prekiautuos baldās.

Capone (1931)

Kapuonė nabova ni terp stombiausiu mafėjuozu, nei toriejė dėdlė rēkšme Cosa Nostra svietou. Ons ėšgarsiejė diel vėina dalīka – bėndravėmo so žėniasklaida, katra ėš anon padėrb žvāzdė.

Kapuonės nūpelno gal laikītė ė ton, ka Čėkaga tėtoloujama nūsikaltieliu svieta suostėnė, bet tas nier teisībė. Nepalīgėnama dėdesnes ė itakėngesnės mafėjės šeimas gīven Niojuorkė.

Onkstīvāsis gīvenėms

Bosėmasis mafėjuozos gėmė 1899 m. sausė 17 d. Bruklinė, JAV. Anuo tievs Gabrielis bova kėrpies šalėmās Neapuole asountiuo suoduo, vuo muotėna Teresina – siovėjė Salerna provėncėjuo. Šėima ī JAV ėmėgrava 1894 metās.

Da būdams pauglīs Kapuonė ėstuojė i dvė nosėkalstamas gaujas Brooklyn Rippers ė Forty Thieves Juniors. 14 metu metė muokīkla ė dėrba vairius darbus. Vieliau istuojė ī liūdnā pagarsiejosi Five points gang. Ton pat gadīnie Harvarda smoklie dėrba barmeno ė apsaugėnio.

1918 metās Als apsižanėj so Mae Coughlin ė sosėlauk sūnous Albert „Sonnī“ Francis Kapones. Šeima metus gīven Bruklinė, a Kapon tebdėrb „Five points gang“ vadou. Manuoma, ka per tū laik ėvīkd dvė žmuogžodīstes, bet tas nier ėruodīt. 1919 m., sosėpīkes so priešėška gropuote nuoriedams apsėsauguot, ėšvažiava ī Čėkaga.

Čėkagas laikuotarpis

Al Kapon apsigīven Čėkagas priemėstie ė pradiej dėrbt Džon Tor vaduovaujamam burie paprasto kareivio, bet vėršėninks gretā pastebiej anuo gabomos ė nu 1922 m. Alfuonsos jau bov ontros palē rang, atsakings ož prostėtocėjė, azartėnios luošėmos ė alkohuolė.

Puo keliu metu Tor priešā pasikėsinta i anuo gīvībe, sožeists vads grīž i Italėje, a Čėkaga palėk Alou. Per tū laik ka vald ons oždėrb milijuonėnes somas i daug kariav so priešėškuom gaujuom.

Greitā ons persikiel i Metropol viešbot, katram dėina kaštouja 1500 duoleriu. Ons pažėnuoj žornalėsta Har Rīd. Gretā šiuo žmuogaus dieka spauduo pasėruod tuokėi pranešėma kāp „Dėdliausias vėsu laiku mafėjės līderis“.

Terp 1925 i 1930 m. kai kuriū šaltiniu teigėmo, anuo metėnes īplaukas pasėik šimt milijuonu duolėriu.

1920 i Al kapuon bova pasikėsinta.

Nūsmūkėms

1927 m. JAV pasiektos ėstatīmams, Kapuone pavīk apkaltėnt vėngėmo muokiet muokėščios ė ons bova notėists vagol 5 ėš 23 kaltėnėmu.

Ėš pradiu, mafėjuozos bov ėkalints Atlantas tiormuo, 1934 perkelts i Alkatraza.

Netekus līderė Kapuones, ėmperėjė pradiejė ėrtė.

Galiausē anam sosilpniejė pruots. Ka bova paleists ėš tiormuos, palėka aiško, ka ons bovosė vēkla jau nabgal ožsė̄mt.

1947 m. sausė 21 d. Al Kapuonė patīrė paralīžė prīpouli, vuo pu trijū dėinu mėre nu plautiu oždegėma.