Agnis ī senuobės indu (arėju) dievs, platē mėnavuojams „Rigvėduo“. Anou vards paprstiausē znuočīj „ognės“ (tėktās vīr. g.). Rokounama, ka ons vėsap švėita, spindi, ka ons ī ne tėktās degonti pečiaus, apieru lauža ognės, ale tepuogė ons īr ė saulie, ondenie, vėdor žmuogaus. Da rokounama, ka ons Dieva sūnos ī. Ons teriuon žmogaus naprietlius, doud žmogou stiprībės, anam ēn ėš paskuos, nūšvėita anuo mėslis. „Rigvėduo“ agnis da šaukiams kap sava kūna anūks, prigolnos kuožnam (dūšės) žalnieriou, opiū vāks, bodītuos.