Ašmenas kuova (lietovėškā: Ašmenos mūšis) - kuova, notėkosė 1432 m. groudė 8 d. šalėp Ašmenas terp dvēju LDK kariaunu, katruom vaduovava noversts Lietovuos dėdlīsės konėgākštis Švėtrėgāla ėr anuo kuonkorents, Lietovuos dėdlīsės konėgākštis Žīgėmonts Kēstotātis.

Kuovuos ēga

taisītė

Švėtrėgāla so kelioulėka tūkstontiū karių ėšžėgiava nū Puoluocka, katram ė bova ėsėkūris, ožjiemė Mėnska, Krieva, Ašmena ė roušės polt Vėlnio. Žīgėmonta Kēstotāte lietoviū ė žemaitiū kariauna, katron riemė Drohėtėna mozūrā (mėsleėnama, ėš vėsa aple 20 000 žmuoniū), poulė Švėtrėgālas lietoviū ė rosū kariauna, katron riemė kana Seid Akmeta tuotuorē. Švėtrėgāla sājūngėninka Lėvuonėjės uordėna kariauna nabspiejė prėpoltė.

Kuova ēje nū rīta lėgė vakara. Nū pat pradiū Švėtrėgālā Žīgėmonta Kēstotāte kariauna ėšēje nostomtė aple 3 mīles lėnk Vėlniaus, bat Žīgėmonts Kēstotātis i vakara šmuota somošė ė ėšsklādė Švėtrėgālas kariauna. Dėdliū nuostuoliū toriejė abė posės. Palē lėnkū kruonėkėninka Jana Dloguoša, Švėtrėgālas kariū žova aple 10 000, vuo ba laisvės palėka aple 4000. Švėtrėgāla pasėtraukė i Puoluocka.

Kuovas svarboms

taisītė

Žīgėmonts Kēstotātis įšluošė kuova, bat anuo kariaunas magtīngoms noslaba, ka galietom įtvėrtėnt ėškuošėma. LDK dėdlūjū konėgākštiū vėdaus kuovū pabėnga noliemė tėktās 1435 m. Pabāska kuova, katruo bova vėsėškā somošta Švėtrėgālas kariauna. [1]

Šaltenē

taisītė
  1. Bronius Dundulis. Ašmenos mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 113 psl.