Žemaitėjės istuorėjė

Dabartėnė Žemaitėjė sosėformava tėk XIX omžeus pabėnguo, lėgė tuo čiesa Žemaitėjė ožiemė dėdlesne terėtorėjė nego dabartėnēs čiesās.

Abruozdielis:Zemaitejes konegaiksteje.jpg

Žemaitėjės konegaiksteje XVIII o. pabėnguo. Žemaitiu koltūras draugėjės ėnėcētīva 1999 m. vagol istorėka Elmanta Meile nopėišts žemielapės. Dailininks Arvīdas Každailis

Prīšistuorė

Žemaitėjės teritorėjuo pėrmėje pastovūs prietelē šeuris elniu medžioutuojē­ ėsėkūrė prasėdėjos Alerioda šėltmetiou, aple X tūkstontmetė prėš Kristo, patė palrolėta pabėnguo. Unksteusē Žemaitėjės terėtorėjuo īsėkūri medžioutojā­ ė žvejā prėklausi Kundas koltūrā [1].

Vėdoromžē

1219 m. pasėrašīta Lietovos ė Žemaitėjės sotartės so Haliče konėgaikštio. Ton sotartie matoum, ka Žemaitėjė magtīngeusė konėgaikštē buva Gedvėls ė Vīkints, sava valdas torėje vakarinie aba pėitinie Žemaitėjės posie [2].

1236 m. pri Šeuliu notėka Saulės mūšės, katram žemaitē (spiejam, ka anīms vadovava Žemaitiu konėgaikštis Vīkints), nogalėjė kalavėjoutios [3].

1253 m. atsinaujėjna žemātiu kuovas so Lėvuonėjės ordėno [4].

Žemaitėja torieja magtīnga ītaka formoujontīs Lietovuos valstībė̄. Lietovuos valstībė gėme kāp dvīju galvnu etnoso - žemātiu ė lietoviu (aukštātiu) - integracėjės rezōltats. Sosėformavos valstībē Žemaitėjės autonomėškoms bova ėšlaikīts. Svarbos faktorios, nolėmis žemātiu polėtėne separatėzma ė dėdle dalėm koltūrėnes raiduos īpatībis XIII o. ontruo posie – XV o. pradiuo bova aktīvē žemaitiu kuovas so krīžioutiu ir kalavėjuotiu ordėnās ė Lietovuos valduovu pozėcėjė ė žemaitios, kovuos meto: Mėndaugs, Jogaila 1382 m., Vītauts Dėdlīsės 1384, 1392 ė 1398 metās dovėniava žemaitiu žemis Ordėnam ė nuognē XIII a. ontruo posie žemaitē vės dėdleu tuola nu Lietovuos, nesolaukdamė anuos pagelbas kovose su Ordinais. 1398-1409 metās vokietiu Ordėna valdžiuos dešėmtmetės pamačėja krėstalėzoutė žemātiu politini sāmoni. Po Vītauta smertėis anuo īpėdėniu silpnībė, kuova diėl LDK suosta leida žemātiu konėgaikštėjės bajuoram pajōstė, ka anie patīs gal formoutė sava polėtėka, ė ėšgautė Kazėmėra prėvėlegėjės [5].

1413 m. Žemaitėjės seniūnėjės pruetelē pradieja vėrstė katalėkās; 1417 m. ėsteigta Žemaitiu vėskopėjė (1427-1926 m. bova subordėniuota Gniezna arkivėskopėjē).

Žemātiu lietovėškasės sājūdės

Terp XVIII ėr XIX o. (Vakaru) Žemaitėjė, dėdliausē vėitėniu bajuoru pastongomės, jėmė grētā plėituotės lietoviu ė žemātiu ruodu raštā, a XIX o. pradiuo čė kėla pėrmuojė lietoviu tautėnė judėjėma banga.

Nuoruodas

• samogit.lt (lietoviu ruoduo).
• vadovelis.lt (lietoviu ruoduo).