Žėdėkū Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė
Žėdėkū Šv. Juona Krėkštītuojė bažninčė (lt:Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia) - Žėdėkūs esontė bažninčė, katruo meldas krėkštiuonē katalėkā. Bažninčė īr Telšiū vīskopėjuo.
Stuov Mažeikiu rajuona vakarūs, pastatīta pri Mažeikiu-Skouda kelė. Kūlė mūra bažninčė. Pastatīta 1819 metās.
Istuorėjė
taisītė1963 metās bova pastatīta medėnė kuoplīčė, vuo 1680 metās Žėdėkūs apsėgīvenos jiezoėtams bova pasatatīta naujė, katruos vėituo nug 1812 metu stūks dabartėnė klasėcistėnės arkėtektūras stėlė kūlė mūra bažninčė, stuovintė prīkio i šiaurė. Darbus atlėk liaudėis mēstrā. Ana īr ba buokštu, bet so gana aukšto stuogo. Laikontėis vėitas statības tradėcėju, ons bov dėngts šiaudās. 1825 metās stuogs ožkluots čerpiem, o 1873 metās oždėngts skiedruom, katrėi 1970, 1999-2000 metās bova pakėistė.
1830 metās baruons Sakens, Korša žemvaldīs, paduovėnuojė bažninčē 12 regėstru varguonus katrėi bova irėngtė chuorė.
1900 metās pastatīta dvėjū galū medėnė klebuonėjė, katruo lėgė pat šiuol gīven klėbuons.
Bažninčė
taisītėCėntrėnis bažninčės altuorios īr so šv. Juona Krėkštītuojė abruozdielio, vėršom katruo dėllis krocėfiksos, pastatīts ontram aukštė. Dešėnie īr Šv. Barbuoras altuorios, kairie Šv. Panuos Marėjės.
Šalep bažnīčės īr medėnė varpėnė.
Parapėjė švėnt sava atlaidus. Čė īr titolėnė Šv. Juona Krėkštītuojė atlaidū Žėdėkū parapėjuo da īr ė šv. Onuos atlaidā katrėi vīkst kapūs pri kuoplīčės.
Žėdėku šv. Juona Krėkštītuojė parapėjės klėbuonā
taisītė- Kazėmiers Bokuonts (1915–1939)
- Vacluovs Martinkos (1940–1945)
- Jūzaps Našliens (1945–1949)
- Puovėls Repšīs (1949–1957)
- Jūzaps Rutal (1957–1969)
- Juonis Petrauskis (1969–1972)
- Stanėsluovs Ežerinskis (1972–1974)
- Duomėninks Gėidra (1974–1983)
- Ontuans Gīlīs (1983–1991)
- Vītauts Gentvānis (1991–1992)
- Ruomoalds Žolpa (1992–1997)
- Rėmonts Godlininkis (1997–1999)
- Vītauts Vaidėla (1999–2009)
- Egidėjos Jorgelevėčė (2009–2016)
- Ontuons Šimkos (2016–2018)
- Dainuors Žėdackis (nu 2018 m.)
.png){kind=small}