Šv. Panuos Marėjės Apsėlonkėma bazėlėka

Žemaitiu Kalvarėjės Švt. Panuos Marėjės Apsėlonkėma mažuoję bazėlėka īr Telšiū vīskopėjuo, Plongės dekanatė.

Zemaiciu Kalvarijos baznycia.jpg
Bazilikas vėdos
Zemaiciu kalvarijos baznycia.Zem.2007-08-16.jpg
Zemaiciu Kalvarijos baznycia1.Zem.2007-08-16.jpg

Stuov Plongės rajuona šiaurie, Žemaitiu Kalvarėjės miestelie. Kalviu g. 8, Vardovuos kairiajam krontė. Tinkouta mūram pastatīta 1822 metās, perēnamū ėš baruoka i klasėcėzma skvarmu.

Bazėlėkuo īr dīvėno laikuoms Švt. Panuos Marėjės abruozdielis.

Bazėlėkas istuorėjėKeisti

Žemaitiu Kalvarėjė (lėg XVII o. vėdore vadinta Gardās) 1421-1842 m. bova Žemaitiu vīskopa valda. Lėgė 1593 m. pastatīta bažninčė. Pradiuo nūlatėnė konėga netorie. Vīskops Mėrkėlis Gėidrātis pastatė nomus ė ikordėna konėga. 1636 m. mėnavuojama Gardū parapėjė. 1636 m. vīskops Jorgis Tiškevėčios kėtuo vėituo pastatė naujė bažninčė, pakvėitė vėinoulius duomėninkuonus.

1637-1639 m. pastatīta 19 Kalvarėju koplīčiu. Nug ton čiesa Kalvarėjė ėšgarsiejė vėsuo Žemaitijuo ė lig šiuolē katalėku lonkuoms. 1642 m. vīskops paduovėnuo duomėninkuonams žemės, bova pastatīts medėnis vėinioulīns. Vėiniuolē nug 1644 m. laikė parapėjėnė muokīkla (vēk lig 1832 m. ė so pertraukuom 1836-1863 m.), nug 1778 m. - aukštesnė tėpa. Anuou muokies būsėmasis vīskops Motiejos Valončios, istuorėks Sėmuons Daukants, lietoviu raštėjės darboutuojē Vlads Jozoms ė Vincėnts Jozoms, Ontuons Savėckis, Jūzaps Mieleška.

1749-1750 m. pastatīta dėdlesnė medėnė bažninčė, irėngta 15 altuoriu, soremontoutas ė perstatītas Kalvarėju kuoplīčės. 1780 m. kėtuo vėituo ėšmūrītė pamatā dabartėnē bažninčē. Ana vagol arkitekta Augostėna Kosakauska pruojėkta pastatīta 1822 m. (senuojė nogriauta 1824 m.). 1853 m. Janoškevičios paauksava vėsus altuoriūs. 1842 m. vėiniuolīns so bėbliuotėka sudėgė, 1843 m. atstatīts 2 aukštu mūrėnis vėinioulīns. 1866 m. oždrautas pruocesėjės. 1889 m. oždarīts vėiniuolīns. 1896 m. bažninčė so arkīvo ė bėbliuoteko sudėgė.

1896-1902 m. vagol arkitekta Piotra Serbinovičiaus pruojėkta bažninčė soremontouta, irėngtė 3 altuorē, paaukštintė buokštā. 1903 m. soremontoutas Krīžiaus kelė stacėju kuoplīčės, kāp katras perstatītas. 1908 m. bažninčiuo irėngtė da 6 altuorē, vėsė paauksoutė. Dėdliajamė īr Švt. Panuos Marėjės abruozdielis. Vierintuoju manīmo ons īr steboklings. 1910 m. irėngtė 15 regėstru varguonā. Per Pėrmajė Svieta vaina ėšvežtė bažninčės varpā. 1927 m. Žemaitiu Kalvarėjuo ėsėkūrė marėjuonā. Anėi ėšlaikė pradiuos muokīkla, katruo diestė sėsėrīs kazimėrietės. Prīš Ontruojė Svieta vaina atnaujinta dalės kuoplīčiu.

1948 m. oždarīts vėiniuolīns. Klėbuons Juons Staškevičios 1950 m. sojimts, altarista Petros Līgnuris 1952-1970 m. kalints.

Žemaitiu Kalvarėjuo gīvena pėrmuoėes lietoviu maldakningės kūries, konėgs Jurgis Kasakauskis (aplė 1650-1722), lietoviu raštėjės darboutuos, konėgs Rapuols Jasėkevėčios (1801-1879).

1988 m. puopīžios Juons Paulios II soteik bažninčē mažuosės bazėlėkas tėtola.

Koltūrėnė vertieKeisti

Bažninčė īr pagrėndėnis Plongės rajuona miestalė Žemaitiu Kalvarėjės arkitektūrėnis uobjekts. Ana garsė tou, ka tėn kuožnās metās notīnk vėins dėdliausiu Lietovuo katalėkėškū rėngėniu - Dėdlėjē Žemaitiu Kalvarėjės atlaidā.

ArkėtektūraKeisti

Bažninčė īr pereinamū ėš baruoka i klasėcėzma skvarmu, so 2 neobaruokėnēs buokštās, bazėlėkėnė, statēkompė plana, so trisėinė apsėdė. Vėdos 3 navū, atskėrtū 3 piliuorēs. Īr 9 altuorē.

AbruozdielēKeisti

Vikitėka: Šv. Panuos Marėjės Apsėlonkėma bazėlėka – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.