Švėntas Mėšės

Švėntas Mėšės (ėš luotīnū r.: missa - atleistė) - tonkiausē ireišk Vakarū Krėkštiuoniu lėturgėjės apeigas, katrū čieso dalėnama Šv. Kuomunėjė. Ton vardo vadėnams ė šmuots so Eucharistėjė nesosėjosiu liuteruonu apeigū (īpatėngā Skandėnavėjės šalies).

Vīskopss aukuo šv. Mėšes – XV a. mišiuola iliustracėjė

Ēga

Šv. Mėšės īr sodarītas ėš dvījū pagrėndėniu daliū: Žuodė ėr Aukuos lėturgėju. Žuodė lėturgėjės meto klausomuos Dieva žuode, Bažnīčes muokīmā tėisū, išpažīstams tikiejėms ė prašuoma maluoniu savėj ė bažnīčē. Aukuos lėturgėjė apjem aukuojėma, perkeitėma ė sosėvėinėjėma (Šv. Kuomunėjės prijėmėm).

1. Mėšiū pradžė. Pasėrėngėms gailestiou ė maldā.
   1. Ižongėnė gėismie
   2. Krīžiaus žėnklos.
   3. Gailestė akts (Kyrie).
   4. Garbies gimnos (Gloria).
   5. Ižongėnė malda (Kolekta).
2. Žuodė lėturgėjė. Dieva žuodė klausīms ė atsėlėipėms
   1. Skaitėnē (ėš Senuojo Testamėnta ė Naujuoje Testamėnta, Evangelėjė).
   2. Tarpėnē gėiduojėmā.
   3. Homilėjė.
   4. Vieras ėšpažėnėms.
   5. Vėsoutėnė malda.
3. Aukuos lėturgėjė.
   1. Atnašū paruošėms.
   2. Atnašū atnešėms.
   3. Aukuojėma gėismie.
   4. Eucharistėjės malda. Sanctus („Švėntss“) gėismie. „Tievė Mūsa“ malda. Agnus Dei („Dieva Avinieli“) gėismie.
   5. Komunėjė.
4. Mišiū pabaiga.