Širšūns

Širšūns aba širšouns, širšuons, širšūnė, širša (luotīnėškā: Vespa crabro) īr vapsoms gėmėnings dėdlis vabzdis. Ons muokslėškā prėgol Vespidae šeimā.

Širšūns

Šėršūnės-muotėnielės kūna ėlgoms ī 25–50 mm, darbėninkė ė šėršūns-patėns īr mažesnė. Kūns īr rods, makaulė geltuona, skėlvis joudā ė geltounā drīžouts.

Gīvenėms

Šėršūns lėzda dėrbėn eš nasrās somalta medė ė kabėn anon medie drievie, ont šakuos, sėinas skīlie, ont oukšta: šėltuo, tomsiuo, sausuo vėituo.

Jiedis

Šėršūnā jied nektara, medu, ougu, vaisiu soltis ė mėnkštėma. Anėi tēpuogi gaišen bėtis, kėtos vabzdius ė anūs neš sava lervam. Širšūnā daug bėtiu pagaun, anėi jied ju mēsa ė ju medu.

Kondis

Šėršūnā īr smarkesnė kāp vapsas, no kond tėktās gindomėis. Īkondė anėi nemėr, tudie gal geltė kelėssīk. Kāp kond vėins šėršūns, tāp gal ožpoltė ciels polks. Rokounama, ka šėršūnā kāp dor, ta kāp so baisiausė īla – tas nie bėtėis kondis. No ons nie tāp tročings. Vierījama, ka žmoguo īspira dvīleka šėršūnu, ta ans nomiršta.