Šešks da šeškos, šeška (luotīnėškā: Mustela putorius, onglėškā: European Polecat, vuokīškā: Iltisse) īr smolkos jiedros žvieralis, katros prėgol kiaunėniu gīviu šeimā. Anėi gīven Euruopas medies.

Do šeško

Ėšruoda

taisītė

Šeška kūns īr 30–45 cm ėlgoma, oudega – 10–15 cm. Gīvolioks īr 1–1,5 kg sonkoma. Anuo kālis poros ė švelnos, tomsē rods aba jouds, so švėisiuom drūžiem. Pašėkėnie tor smėrdontė liauka.

Balondė–gegožė mienėsees ved 3–6 jaunėklios.

Gīvenėms

taisītė

Šešks gīven medies, pamedies, opiu ėr ežerū pakronties, kēsīnūs. Šniokštėnie prī suodu, prīmėistiu truobu, skladoku. Gīven patėis ėškastuo londuo, aba kėrnīsė, griaumenīsė, šakalīnūs.

Lietovuo ons īr tonkos, randams vėsuo šali.

Jiedėms

taisītė

Šešks tonkiausē jied žiorkės, peliuokos ė kėtos menkos graužėkos, paukštios, varlės, ruoplios. Anėi prėdar ėr ėškadas - ėšskerd vėštas (ė da daugiau nego sojied).