Šatrėjės Ragana

Marėjė Pečkauskātė - Šatrėjės Ragana (1877 m. kuova 8 d. Medingienūs - 1930 m. lėipas 24 Žėdėkūs) - lietoviu rašītuojė.

Biuograpėjė

Marėjė Pečkauskātė gėmė 1877 metās kuova 8 dėina Medėngienūs, sava muotėnas S. Šiukštātės tėvīniē. Marėjės tievā, Stanislava ėr Anopros, bova apsėšvėitė dvarėnėnkā, kėlėn ėš koltūrīngu šeimū. Marėjė šeimuo bova vīriausiojė duktie, pu anuos da gėmė sesou Suofėjė ėe bruolē Stepuons bei Vīncos.

1896 metās, paskatīnta drauga P. Višīnska, Marėjė pradieja spausdīntė sava apsakīmus Lietovuos perėjuodėnie spauduo. Tās patēs metās ana ėšvažiava i Varšova, bėtėnėnku kūrsus.

1907 metās Marėjė atsėkraustė ī Pavandenės dvara, muokītė deviniū dvarėnīnku vakū.

1905-1907 metās Marėjė ėšvažiava i Šveicarėjė, Ciuricha ėr Friburga universitetūs klausė etėkas ė pedaguogėkas paskaitū.

1909 metās pradieja mokītojautė Marijampuolės "Žėbore" mergaičiu pruogimnazėjuo. Ana bova faktėška pruogimnazėjės vedieja.

Prasėdiejus I Pasaulėniou karou so muotėna ėr sesere atsėkraustė ī Žėdėkus, kor apsėgīvena pas sena drauga konėga K. Bukonta. 1930 metās rašītuoja mėrė. Palaiduota Žėdėkū kapiniū koplīčiuo.

Kūrėnē

- „Margi paveikslėliai“ (išsp. 1896),
„Pirmas pabučiavimas“ (1898),
„Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1898),
„Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (1900),
„Rudens dieną“ (1903),
„Viktutė“ (1903),
„Iš daktaro pasakojimų“ (1904),
„Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (1939),
„Sulaukė“ (išsp. (1906),
„Vincas Stonis“ (1906),
„Pertraukta idilija“ (1906),
„Nepasisekė Marytei“ (1906),
„Dėl tėvynės“ (1907),
„Adomienė“ (1908),
„Pančiai“ (1920),
„Sename dvare“ (1922)
„Irkos tragedija“ (1924)
„Mėlynoji mergelė“ (1925)
„Motina - auklėtoja“ (1926)