Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazilėka

Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazilėka (lietovėškā: Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika) stuov Šėlovuos miestalie, prī Raseiniū-Tītuvienu kelė. Vielīvuojė baruoka stėlė.

Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazilėka
Pagrindinis bazilėkas altuorios
Siluva.Zemaitija.2007-04-21.jpg

Dėdliajamė bazilikas altuoriou īr Marėjės paveikslos, katras garsie sava steboklās. 1993 m. bazilėkuo apsilonkė puopiežios Juons Paulios II.

IstuorėjėKeisti

. 1457 m. P Gedgauds pabūdavuojė bažnīčė ė padovėnuojė anā 146 valakus žemės. Šėlovuos savėninks Andrios Zavėša aplė 1500 m. bažnīčė atbūdavuojė. Anuo sūnos Juons aplė 1532 m. perieje i refuormacėjė ė pasisavėna katalėkams tieva duovėnuota žemė. Bažnīčė palėkta katalėkams. Ana grētā nīka. Enavgelikā Refuormatā 1594 m. pabūdavuojė mūrėnė bažnīčė Zbara suodnalie (pri Šėlovuos). 1592-1622 m. čė veikė vienintelė Žemaitėjuo refuormatū vėdorėnė, vėliau parapėnė muokīkla. Tarp evangelikū refuormatū ė katalėkū XVII o. būta daug ėiavriū kuonflėktū.

1669 m. ivīka ginklouts susirėmėms. Evangelikū refuormaū parapėjė 1754 m. prijungta pri Kiedainiū. XVIII o. pabėnguo bažnīčė sonīka. Vīskops Jorgis Tėškevičė 1646 m. mėnavuo stebokling Šėlovuos Švč. Marėjės paveiksl. Katalėkū literatūruo aprašuoma Švč. Marėjės apsireiškėma istuorėjė pėrm kart aprašīta Šėluvuos klėbuona Mīkuola Sviechauske. Anuo ė vėlesniū aprašėmū duomenīm, aplė 1612 m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marėjė so kūdėkio unt rūnkū. Ana kriuokus, ka tuoj vėituo, kor bova garbėnams anuos sūnos, dabā arama ė siejama. Vīskopa atstuovou oficiolou J. Kazakevičiou senielis paruodes vėit pri dėdliuoje akmens, kor bova užkasta skrīnė. Anuo rasts bažnīčes steigėma akts, Švč. Marėjės paveikslos, brongos arnuots. Bīl dėl Šėlovuos katalėkū bažnīčes gražėnėma iškielė vīskops Mėrkėlis Giedraitis. Ano tēsė konėgs M. Kobilinskis, bengė konėgs J. Kazakevičios.

1622 m. teisma sprėndėmo refuormatā privaliejė grōžėntė katalėkams žėmė ė somokietė 9000 auksėniu. J. Kazakevičė sava liešuom 1627 m. Šelovuo pabūdavuojė nedėdėlė medėnė bažnīčė. Zars bova pabūdavuota kėta, dėdesnė, krīžiaus plana bažnīčė. 1651 m. isteigta muokīkla. Švt. Panuos Marėjės paveikslos 1674 m. restaurouts ė ivėlkts i sėdabrini rūb. Kražiū jėzuitū kuolėgėjės auklėtėnē 1677 m. praidiejė pruocesėnės eisenas i Šėlova. Vīskops Untuons Tėškevičė 1752 m. isakė artimesniū parapėjū klėbuonams organėzoutā eitė i Šėlova. 1763 m. pruocesėnės eisenas bova oždraustas (apėntās pradietas tiktā 1905 m.).

1760 m. pradieta būdavuotė nauja mūrėnė bažnīčė (apmūrėjama senuojė). Būdavuotė pabėngė Tads Bukuota 1775 m. (vėdaus dekuors T. Podgaiske). Ana konsekrouta 1786 m. Tās pates metās iškilmingā kanonizouts Švč. Mergeles Marėjės paveikslos. 1862 m. bažnīčiuo kėlos gaisrou, sudegė buokštā, stuogs, išsilīdė 5 varpā, varguonā, sudegė klėbuonėjė, prieglauda. 1893 m. parėngts buokštū atbūdavuojėma plans. 1896 m. nulėits varps, nupėrktė varguonā. Konėga Puovėla Katielas rūpestio bažnīčė 1925 m. restaurouta, atbūdavuotė buokštā. Nu 1932 m. Šėluvuo rėngamė eucharistėnē kuongresā. Uona Šmigelskienė 1957 m. restaurava Švč. Mergeles Marėjės paveiksl. Šėlovuos bažnīčē 1976 m. suteikts mažuoses bazilikas tėtols.

ArkitektūraKeisti

Bažnīčė istuorėnė, kvadratėne plana, su masīvio buokšto ė 4 buokštelēs kampūs. Ana vielīvuoje baruoka stėliaus, stačiakampe plana, halėnė, dvėbuokštė, su trisėinė apsidė. Bažnīčes kampūs priglodoses žemas zakristėjės. Vėdos 3 navū, atskėrū piliuorēs. Švėntuoriaus tvuora mūrėnė. Švėntuoriou palaiduots vīskops Juozos Matulaitis-Laboks (1894-1979).

Šėlovuos kuoplīčiaKeisti

 
Šėlovuos kuoplīčia

Aolinkou akmėni su idobėmo, katra primen pied, pabūdavuota aštounkampė kuoplīčia. 1663 m. pabūdavuota kėta, dėdesnė. Laikou biegont ana supova, 1804 m. nugriauta. 1818 m. pabūdavuota naujė medėnė kuoplīčia. Anuo 1872 m. unt akmens irėngts altuorios (arkitekts J. P. Zimuodros), vėrš anuo pabūdavuota T. Bukuotas ėš Onglėjuos parvežta marmorėnė Švč. Mergeles Marėjės statola.

Arkitekts Untuons Vivulskis 1906 m. supruojektava mūrėn kuoplīčė. Valdžė būdavuotė neleida, reikalva surinktė vėsas samatuo numatītas liešas (39 222 robliū). 1911 m. pruojėkts patvirtints, leista būdavuotė. 1912 m. (mėnavuojont Apsireiškėma 300 metū jobiliejo) konėgs Juons Mačiulis-Mairuonis pašvėntėna kuoplīčes kertini akmėni. Statība priveiziejė arkitekts Mėkuols Dubuovėks. Kuoplīčė galotėnā pabūdavuota 1924 m. Tū pačiū metū siejės 8 d. pašvintinta.

1993 m. siejės 7 d. vėišiedams Lietovuo koplīčiuo meldies puopiežios Juons Paulios II,