Šėlā
Šėlā sīkēs da vėržė (luotīnėškā: Calluna vulgaris) ī tuoki augalā, katrėi muokslėškā prigol prī erėkėniu augalū (Ericaceae) šeimuos.
Tėi ī nadėdli krūmalē, katrėi ožaug lėg 0,2-0,7 m aukštoma. Lapokā smolkē, kap žvīnā, ba kuotū. Žėidā maži, švėisē rūžavi, tonkē sogolė̄ i statmena kekė. Žīdia vasaras pabonguo (nug lėipas) lėg rodenė pradiuos (siejės). Stombris somediejė̄s, šakuots, vėsas šakalės statmenas.
Aug šėlā sausuos medies, īpatingā pošīnūs (šėlūs). Anėm nuogniausē tink šėlžemis (tuokis rūgštuoks, naderlings smėltīns) – anūs tėi aug ėštėsās šėlīnās.
Seniau šėlū liuob maišītė i muoli, ėš katrou driebs noma. Da anūs liuob kratītė kap kraika gīvuoliam. Šėlūs bėtis ronkiuo medu – ans gaunas tuokis tomsos, gaižuoka skuonė, kert i gerklė. Tink kou nūdarītė pilkā. Šėlū erbata taisa nug ėnkstu, ėšgōstė, vėlga ont nūplinkīma.
Siejės mienou žemaitiūs da šaukiams šėlū mienesio.
