Īkorės

Īkorės ī švėntė, katra žmuonis švēs kap īsikraustīs i naujė truoba. Palē Daukonta, īkorėmis vadėnas, ka i naujē pastrūnīta truobesi pirmāji karta ogni so dėdlė guoda īnešosīs asluo sokūrė. Par īkorės ožkorta pėrmuojė ognės būs dėdlė svarbė, ba ana rēšk nomū dūšė, īr kap nomū šėrdės; naujė ognės pašvėntėn ciela truoba, ūki. Par īkores būtėnā būs vaišės – anas ī na tėktās paprastos švėntėms, ale ė apieravuojėms nomū dūšėm, ka anas kieravuotom nomus, nadarītom ėškadas.

Senuobie žemaitē nakti prīš įkorės liuob īleis i nomus katė aba šoni. Rītė nešėni šv. Aguotas douna apēs truoba, anuos kertės aprūkīs švėntās žuolīnās, apšlakstīs švēsto ondenio, ėškilmingā ikūrs žėdėni so senū nomū ognėm. I īkorės kvies sosiedus, artėmājė gėmėnė.