Dešim Dieva isakīmu

Dešim Dieva isakīmu aba Dekaluogs īr taisīkliu rėnkinīs katra palē Bėblėjē Dievs padėktava Muozē ont Sėnaujaus kalna.

Isakīmā

1. Netoriesi kėtu dievū, tėktās muoni.
2. Nedėrbsi sau druožėnė ni juokė abruozdielė, katros īr panašos i tā, kas īr aukštā dongou ė kas īr čė, žemie, ė kas īr ondenisė pa žeme. Aniems nesėlenksi ė anū negarbėnsi, kadongi aš VĖIŠPATS, tava Dievs, eso pavīdus Dievs, skėriantis bausme ož tievu kalte vākams – trečējā ė ketvėrtajā kartā tū, katrei muoni atmet, ale ruodantis ėštikėma meile lėgė tūkstontuosės kartos aniems, katrei muoni mīli ė laikuos muona isakīmu.
3. Nenauduosi pėktom VĖIŠPATĖIS, sava Dieva, varda, kadongi VĖIŠPATS nepalėks nenubausta ta, katros nauduo pėktom ano varda.
4. Atmėnk, kū švēstom šaba dėina. Šešēs dėinas triūsi ė dėrbsi vėsus sava darbus, ale septintuojė dėina īr VĖIŠPATĖIS, tava Dieva, šabs: nedėrbsi ni juokė darba – ni tu, ni tava sūnus aba dokra, ni tava vergs a vergė, ni tava galvėjē, ni ateivis, katros gīven tava suoduo. Nes par šešias dėinas VĖIŠPATS padarė dongu ė žeme, jūra ė vėsa, kas īr anuos, ale septėntaja dėina ons ėlsiejuos. Tudie VĖIŠPATS septintaja dėina palaimėna ė ana pašventėna.
5. Gerbk sava tieva ė muotėna, kū ėlgā gīventumie kraštė, katra VĖIŠPATS, tava Dievs, tau skėr.
6. Nežodīsi.
7. Nesvetėmausi.
8. Nevuogsi.
9. Neliudīsi melagėngā prīš sava artėma.
10. Netruokši sava artėma namū: netruokši sava artėma žmuonuos a verga ė vergės, a jautė, ar asėla, ar bikuo, kas prėklausa tava artėmō.