Bausmieatpėlda skvarma, taikuoma duoruovės nuormu pažeidiejou. Teisie nuormu pažeidiejams taikuomas prīvartas sankcėjės, vo duoruovėnie tuokiūn sankcėju nier.

Duoruovė īr žmuogaus vėdėnės valnastėis, anuo dvasės autonuomėjės srėtės, tudie čė ėr duoruovėnė puodėrbė prīmuonės īr dvasėnė puobūdė: neprėtarėms, pasmerkėms, sosarmatėjėms ėr kt. Kāp teigė I. Kants, duoruovėškā īr baudama ėr tumet, kumet nereiškama pagarba ėr meilė. Vėsas šiuos prīmuonės apelioun ī žmuogaus sāžene, sėik sožadintė asmens kalte ėr pakūta. Tik tēp duoruovės nuormu pažeidiejė sėikama grōžintė ī teisoma būsena.

Šion prasme duoruovėnė sankcėjė ėš esmies skėras nū teisėnės sankcėjės ėr bausmies savuokas torėnīs īgīn skertinga prasme. Duoruovē svetėmas fizėnės, administracėnės bausmės, katruom apeliounama teisė. „Jēgo nuori ītvirtintė duoroma jausma pagrindus, nerēk baustė. Duoruovė īr kažėkas tėik šventa ėr didinga, ka anuos negalėma dibavuotė ėr līgintė so drausme“ (I. Kants). Tačiau asmou, nebepaisons duoruovės, īr ne tik duoruovės subjekts, ale karto tamp ėr teisės uobjektu. Tumet uns jau teisės sankcėjuoms vertams grīžtė ī teisoma būsena.